Ne tik foto

Ir vėl sėdame į Autobusą. Šį sykį jis pustuštis ir važiuoti teks tik pustrečios valandos. Sulipam ir atsisveikinam su Glazgovu. Scottish Citylink kompanijos autobuso vairuotojas, bedantis tatuiruotomis rankomis iki alkūnių, vis svaidosi kažkokiais nesuprantamais pokštais su sėdinčiais už mūsų škotais. Keista ta jų tartis. Nieko nesuprantu, bet vis tiek darosi kažkaip linksma nuo begėdiško juoko. Vis tik sėdim tokie santūrūs ir orūs. Lietuviais esame mes gimę ir, kaip mėgo sakyti senelis K.Vonegutas, nieko čia nepadarysi. O už lango slenka pro šalį tai vienas ,tai kitas ežeras. Krantai apaugę krūmais ir medžiais, todėl kažin ko įdomaus nesimato. Po kiek laiko augmenija ima retėti, posūkiai darosi vis staigesni ir tatuiruotasis šoperis vis dažniau ima žvilgčioti į kelią, o ne į už jo sėdinčias dvi mergičkas. Prasideda Hailandas (Highland), Škotijos aukštaitija. Ne Himalajai, žinoma, bet mums lygumų vaikams tai tikri kalnai, tegul ir be snieguotų viršūnių. Pasijuntam kažkokie mažiukai, nereikšmingi, nelabai reikalingi. O už lango vis gražiau ir gražiau… Matosi voros turistų, pėdinančių kalnų takeliais, kur ne kur ganosi avys. Ne tiek daug kiek teko matyti Velse, bet vaizdelis idiliškas. Vieniši balti namukai, gal piemenų, gal turistų, o gal tų ir tų priebėga. Dar ir saulė žvilgteli pro debesų plyšį. Gražu…

Žiūrėdamas į staigius posūkius ir skardžius (tatuiruotasis kažką niūniuoja sau po nosimi) supratau Glazgo apsaugininko žodžius. Ir lūžę kaulai, ir avarija , ir tai kad mums čia patiks tapo suprantami ir puikiai derantys vienas su kitu.

Štai ir Glencoe. Kaimelis garsus savo istorija ir kraštovaizdžiu. Istorija, žinoma, kruvina, kitaip nebūtų garsi, kraštovaizdis, aišku gražus.

Prie pat kaimelio pūpso Pap of Glencoe. Pažodžiui verčiant Glenko papas. Toks krūties formos kalnas, kokių Hailande gyvas velnias. Glenko papas laikomas vienu iš gražiausų Škotijoje. Ir iš tiesų gražus.

Visas kaimelis vienintelė gatvė.

Nepaisant to sugebame pasiklysti. Įsiveržiam į vieną kiemą vos pamatę jame stovinčius du karavanus. Iš gretimo namo išbėgusi močiutė šaukia, kad karavanai jau rezervuoti, užimti. Žinau, sakau, aš ir esu tas klientas. Ne, šypsosi ta, ne, čia ne jūsų. Ką čia paisto, kažkokia nesusipratėlė, galvoju sau ir drąsiai einu toliau. Vis dėlto močiutė sugeba mus įtikinti, kad mes esame ne jos klientai. Atsiprašome ir traukiame ta vienintele gatvele toliau. Kaimelis kaip išmiręs. Tuščias ir labai tvarkingas. vos ne kiekviename name tai karavanai sustatyti, tai kabo iškabos skelbiančios, kad čia B&B (Bed and Breakfast). Dangus apniukęs, tuoj tuoj pradės lyti. Pagaliau pamatome GLENCOE CROFT HOLIDAYS iškabą. Va čia tai tikrai mūsų karavanas. Šeimininkė jau anksčiau pranešė, kad viskas bus atidaryta, raktas kabos ant cveko. Jos pačios nebus nes išvykusi į laidotuves. Taip kad, užeikit kas norit ir gyvenkit. O mes norim. Vos užeinam į savo karavaną, kuris net vardą  Hawthorn turi , kas reiškia gudobelė, tuoj pat prapliumpa lietus. Toks smagus škotiškas.