Fotografuoti vaikus lengva. Jie nieko nebijo arba bijo visko. Jie verkia kai reikia šypsotis ir vaiposi, juokiasi kai reikia būti rimtam. Jie sustingsta kai norisi pagauti judesį ir strakalioja kai bandai sufokusuoti… Šauki: “Uliu liu liou liu, pažiūrėk paukščiukas!”, o jie atsuka nugarą, žiūri į mamą, spokso į blykstę, krapšto nosį ar apžiūrinėja savo batą.
Vardas: Luka Ajder; Amžius: 10 metų; Vieta: Acton, Anglija; Žaidimas: Grand Theft Auto IV (©Robbie Cooper)
Vincent Laforet toliau džiaugiasi video-foto susiliejimu. Dabar jį sužavėjo brito Robbie Cooper darbas. Pastatęs RED kamerą už iš vienos pusės permatomo veidrodžio ant kurio buvo projektuojamas žaidimų (Grand Theft Auto IV”, “Call of Duty 4″ ir kt.) vaizdas jis filmavo ir fotografavo (nežinau kaip išversti naują terminą: TAKE STILLS?) žaidžiančius kompiuterinius žaidimus vaikų veidus. Idėja nėra visiškai nauja. Kaip savo bloge pastebėjo Will PARSON anksčiau įnikusius į videožaidimus suaugusių žmonių veidus fotografavo Philip Toledano, o dar 2006 m. su vaikais žiūrinčiais TV tai atliko Wolfram Hahn pavadinęs tai A disenchanted Playroom (nusivylusiųjų žaidimų kambarys). Beje, nepaisant panašumo, ryškiai matomas skirtumas tarp aktyviai žaidžiančiųjų ir pasyviai stebinčių TV. Taigi idėja ne nauja, naujos technologijos.
O štai čia šiek tiek apie tai lietuvių kalba.
Šiaip nelabai mėgstu komiksus. Ypač visokius superspydermanbatmanus ir kitokius nelaimėlius. Man daug mielesnis Mikas Ridikas iš “ŠVYTURIO”. Buvo toks žurnalas kažkada. O “What the Duck?” sudomino. Sunkoka išversti šio komikso pavadinimą. Susišaukia su WTF… žodžių žaismas, žodžiu. Fotografuojantis antinas (lyg ir antinas?) pasakoja mums visokias istorijas apie apie fotografus ir fotografiją.
Ir anksčiau šen bei ten užtikdavau jo trumpus komiksus, bet va nutariau rimčiau pasidomėti ir radau vietą kur jis gyvena ir šiek tiek WTD istorijos. Nuo 2006 metų Aaron Johnson papasakojo virš 600 (ir tuo nebaigė) antino nutikimų bei sukūrė ištisą industriją susietą su jo vardu.
.jpg "LAPELIAI")